Читать онлайн «Šokoladinės vilionės»

Автор Child Maureen

Maureen Child

Šokoladinės vilionės

Beprotiška aistra ir viską nugalinti meilė MAUREEN CHILD Šokoladinės vilionės Romanas Vilnius 2020

Versta iš Maureen Child, Bombshell for the Boss, 2019

© Maureen Child, 2019

Šis leidinys publikuojamas pagal sutartį su

„Harlequin Enterprises II B. V. / s. à. r. l. “

Visi šios knygos personažai yra išgalvoti. Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visiškai atsitiktinis.

Visos teisės į šį kūrinį saugomos. Šį leidinį draudžiama atkurti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn be raštiško leidėjo sutikimo. Už draudimo nepaisymą numatyta teisinė atsakomybė.

© Miglė Puzarienė, vertimas iš anglų kalbos, 2020

© Lina Noreikaitė, dizainas, 2016

© „Svajonių knygos“, 2020

© „Svajonių knygos“, skaitmeninė versija, 2020

ISBN 978-609-03-0592-8

„Svajonių romanai“ yra UAB „Svajonių knygos“ prekių ženklas.

1

– Tai jau aptarėme, – Etanas Hartas atsilošė krėsle ir pažvelgė į kitoje stalo pusėje sėdintį jaunesnįjį brolį. Alkūnėmis pasirėmęs į krėslo ranktūrius suglaudė pirštus ir prisimerkė. Viduje kirbėjo pyktis. Ar dažnai teks kalbėtis vis apie tą patį? Jau ne pirmą kartą Etanas susimąstė, ar neklydo priimdamas jaunesnįjį brolį į valdybą.

Geibrielis Hartas pakilo iš lankytojo kėdės ir susikišo rankas į kišenes.

– Ne, Etanai. Mes nieko neaptarėme. Tu tiesiog nurodei.

Vienas antakis trūktelėjo, Etanas pakėlė akis į Geibą.

– Jei jau taip gerai prisimeni mūsų pastarąjį pokalbį, nesuprantu, kodėl vėl grįžti prie šios temos.

– Todėl, kad vis dar neprarandu vilties įtikinti net ir tokį kietakaktį kaip tu, Etanai.

– Aš kietakaktis? – Etanas nusikvatojo ir papurtė galvą.

– Juokinga, kai tu taip sakai.

– Po velnių, bandau padaryti ką nors svarbaus, – nenusileido Geibas. – Ne dėl savęs vieno, o dėl visos kompanijos.

Etanas neabejojo, kad brolis tuo tiki. Geibrielis visuomet buvo linkęs išbandyti naujoves, peržengti ribas. Jis ir pats to nebijojo.

Bet ar tai naudinga kompanijai? Vien dėl galimybės išbandyti naujoves neverta rizikuoti reputacija, kurią kūrė ištisos kartos.

Tai senas ginčas ir jau pradėjęs nusibosti. Nuo tada, kai Geibas užėmė vietą „Hartų šokolado“ kompanijoje, broliai nuolat kivirčijosi. Etanui būdavo apmaudu, nes jaunesnysis brolis dažnai būdavo arčiau tiesos. Tačiau galutinį sprendimą tekdavo priimti Etanui – atsakingas buvo jis, nuo jo priklausė tolesnė kompanijos plėtros kryptis. Ir Geibrieliui teks su tuo susitaikyti.

Jis atsistojo ir pažvelgė broliui į akis.

– Tiesa ta, Geibai, kad praėjusiais metais mes pardavėme trisdešimt vieną milijoną svarų šokolado. Kompanija laikosi puikiai. Rizikuoti nebūtina.

– Po velnių, Etanai, tik rizikuodamas mūsų prosenelis įkūrė šią kompaniją.

– Tiesa. Džošas Hartas pradėjo verslą, – glaustai atsakė Etanas. – O kitos kartos rūpinosi išlaikyti nepriekaištingą reputaciją. Mes esame viena iš penkių didžiausių šokolado gamybos kompanijų pasaulyje. Kodėl, po galais, turėčiau dabar rizikuoti?