Читать онлайн «Lorelė: kas ta žavinga moteris?»

Автор Cantrell Kat

Kat Cantrell

Lorelė: kas ta žavinga moteris?

Beprotiška aistra ir viską nugalinti meilė CAT CANTRELL Lorelė: kas ta žavinga moteris? Romanas Vilnius 2020

Versta iš Kat Cantrell, Playing Mr. Right, 2018

© Kat Cantrell, 2018

Šis leidinys publikuojamas pagal sutartį su

„Harlequin Enterprises II B. V. / s. à. r. l. “

Visi šios knygos personažai yra išgalvoti. Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visiškai atsitiktinis.

Visos teisės į šį kūrinį saugomos. Šį leidinį draudžiama atkurti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn be raštiško leidėjo sutikimo. Už draudimo nepaisymą numatyta teisinė atsakomybė.

© Jurgita Saulytė, vertimas iš anglų kalbos, 2020

© Lina Noreikaitė, dizainas, 2016

© „Svajonių knygos“, 2020

© „Svajonių knygos“, skaitmeninė versija, 2020

ISBN 978-609-03-0590-4

„Svajonių romanai“ yra UAB „Svajonių knygos“ prekių ženklas.

1

Įžengus į pastatą, kuriame įsikūrusi „Leblankų labdara“, apėmė toks pat jausmas, kaip ir anksčiau, kai Ksavjerui tekdavo čia būti, – tarsi eitų į uždraustą vietą. Nors jo pavardė tokia pat, kaip organizacijos įkūrėjos, savo noru jis nė kojos čia nekeltų, o tai apmaudu, žinant, kad pastaruosius tris mėnesius turėjo vaikščioti pro šias duris kone kiekvieną dieną.

Ir vaikščios dar tris mėnesius, kol baigsis šis pragaras – išbandymas dėl palikimo.

Ksavjero tėvas sumanė velnišką planą, kaip užsitikrinti, kad sūnus net ir po senolio mirties dar ilgai šoktų pagal jo dūdelę. Ksavjeras ir jo brolis Valis turėjo susikeisti vietomis, kad gautų palikimą.

Vadinasi, tie dešimt metų, kuriuos Ksavjeras skyrė „Leblankų brangakmenių“ verslo subtilybėms perprasti, ir dar penkeri, kai perėmė generalinio direktoriaus pareigas ir lenkė nugarą, norėdamas įtikti tėvui, nereiškė nieko. Kad paveldėtų penkis šimtus milijonų dolerių, kuriuos jautėsi jau užsidirbęs, Ksavjeras turėjo atlaikyti dar vieną išbandymą. Tačiau, užuot skyrus kokią nors logišką užduotį, testamente buvo nurodyta, kad Ksavjeras turės tapti atsakingas už lėšų rinkimą vietoj Valio „Leblankų labdaroje“, o brolis – perimti iš jo vadovavimą „Leblankų brangakmeniams“.

Net praėjus trims mėnesiams, Ksavjeras vis dar imdavo niršti, vos pagalvojęs, kokios neteisingos ir neįgyvendinamos testamento sąlygos. Tėvas jį išdavė, ir taškas. Kol sūnus dėjo visas pastangas, kad užmegztų ryšį su tėvu ir palaimingoje nežinioje galėtų mėgautis tuo, kad yra mylimiausias vaikas, tėvas rezgė planą iš kapo parodyti, kaip iš tiesų nekentė abiejų savo sūnų.

Tuo požiūriu Ksavjeras ir Valis sutarė. Ši patirtis stebėtinai suartino brolius, šiaip panašius tik išvaizda. Nors ir dvyniai, jie niekada nebuvo artimi, netgi pasirinko visiškai skirtingą karjeros kelią. Valis pasekė motinos pėdomis ir atrado save dirbdamas „Leblankų labdaroje“. Ksavjeras tapo vienos iš didžiausių ir pelningiausių deimantų bendrovių pasaulyje generaliniu direktoriumi ir džiaugėsi, kad neturi nieko bendra su labdaringa veikla.