Читать онлайн «Pavojingas žaidimas»
Автор Dunlop Barbara
Barbara Dunlop
Pavojingas žaidimas
Versta iš Barbara Dunlop, One Baby, Two Secrets, 2017
© Barbara Dunlop, 2017
Šis leidinys publikuojamas pagal sutartį su
„Harlequin Enterprises II B. V. / s. à. r. l. “
Visi šios knygos personažai yra išgalvoti. Bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visiškai atsitiktinis.
Visos teisės į šį kūrinį saugomos. Šį leidinį draudžiama atkurti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn be raštiško leidėjo sutikimo. Už draudimo nepaisymą numatyta teisinė atsakomybė.
© Neringa Lekandrė, vertimas iš anglų kalbos, 2020
© Lina Noreikaitė, dizainas, 2016
© „Svajonių knygos“, 2020
© „Svajonių knygos“, skaitmeninė versija, 2020
ISBN 978-609-03-0588-1
„Svajonių romanai“ yra UAB „Svajonių knygos“ prekių ženklas.
1
Nuo cigarečių dūmų troškus oras pažadino nemalonius prisiminimus. Keitė Danhern stovėjo savo mamos buto tarpduryje trečiame aukšte. Mama vis dar gyveno centrinės Los Andželo dalies pietuose.
– Mieloji! – sušuko Keitės mama Kloja ir apglėbė ją liesomis rankomis.
Trumpi Klojos plaukai buvo pašiaušti, o ant marškinėlių be rankovių spindėjo spalvingų žvynelių raštas.
– Nemaniau, kad atvažiuosi, – išdainavo Kloja, sūpuodama Keitę glėbyje.
– Kitaip ir negalėjo būti, – tarė Keitė ir išsitiesusi kaip styga laukė, kol mama ją paleis.
– Mes visi sukrėsti, – šniurkštelėjo Kloja ir paleido Keitę iš glėbio. Ši vėl galėjo kvėpuoti.
– Negaliu patikėti, kad jos nebėra, – Keitės galvoje šmėkštelėjo Frensės, jos sesers, veidas.
Prisiminė, kaip Frensė, dar būdama paauglė, kirto ledus su spalvotais pabarstukais ir plačiai šypsojosi. Tokie prisiminimai buvo malonūs. Tik po jų neišvengiamai iškilo tie, kuriuose Frensė šaukė ant Klojos, išrėkė, kad jos nekenčia, o tada išlėkė iš jų buto kaip kulka paskui save užtrenkdama duris.
Keitė dėl to nekaltino Frensės. Kloja niekada nebuvo ideali motina.
Mylėjo dukras, kai norėdavo, ir nekreipė į jas dėmesio, kai noras išnykdavo. Būdama blogos nuotaikos, o tai būdavo beveik visada, be perstojo jas kritikuodavo. Skųsdavosi, kad dukros jai tik našta, dėl jų susigadino figūrą ir turėjo vis kentėti jų zyzimą, nors mieliau būtų leidusi laiką su kokiu patraukliu vyriškiu. Kloja buvo tikra, kad vienintelis dalykas, trukdantis jai susirasti žavingą ir turtingą princą ant balto žirgo, yra kaip inkaras ją laikančios Keitė ir Frensė.
Keitė pasekė Frensės pavyzdžiu ir vos tik baigusi mokyklą kartu su geriausia drauge Nadija Ivanova išvyko į Sietlą. Draugės palaikė viena kitą, kol studijavo pedagogiką koledže. Keitė niekada nesidairė į praeitį. Bent iki dabar, kai jai pranešė, kad Frensė žuvo automobilio avarijoje.
