Читать онлайн «Raudono batelio istorija»

Автор Jump Shirley

Shirley Jump

Raudono batelio istorija

Pirmas skyrius

Sara Grifin stebėjo, kaip pro ją praskrieja raudonas batelis, tada lėtai apsiverčia, ir pro atvirą langą išlekia į nebūtį. It suakmenėjusi ji kurį laiką tiesiog stovėjo tarsi žiūrėjo, o paskui, suvokusi, kas ką tik nutiko, pašoko it įgelta ir puolė gaudyti vienetinio dizaino raudono Frederiko K aukštakulnio.

Tai batelis, kuris atgaivins arba sugriaus jos karjerą – tas pas batelis, kuris ką tik dingo, praskriejęs pro visus tris aukštus.

– Kaip galėjai taip pasielgti? – šūktelėjo ji, bet jaunesnioji jos sesuo, stovėjusi prie lango, nieko neatsakė. – Ar nežinai, koks svarbus tas batas? – Sara persisvėrė per palangę, ieškodama tamsiai raudonos odos dėmės ant pilko šaligatvio. Nieko, nieko…

Ten. Prie šiukšlių dėžės. Jai kaipmat palengvėjo. Puiku, batelis sveikas. Atrodė sveikas, bent jau iš čia, bet niekada negali žinoti. Ji pasitraukė nuo lango ir išlėkė pro duris.

– Kur eini? – Jos sesuo, regis, nuoširdžiai nustebo. Sara stabtelėjo ir įsispoksojo į Dianą. Nejau ji tikrai tikėjosi, kad Sara liks čia baigti ginčo?

Diana Grifin buvo liekna, bet neįtikėtinai stipri. Ji taip dažnai leisdavo popietes boksuodama kriaušę sporto klube, kad kriaušę jie keitė du kartus per tuos dvejus metus, kai Diana buvo klubo narė.

Prasidėti su Diana nebuvo išmintinga. Sara tai žinojo. Dianos karštakošiškumo ir Saros pomėgio išsakyti tikruosius savo jausmus derinys – pats pavojingiausias, koks tik gali būti. Dabar batas – batas – buvo ant šaligatvio, o jos karjera kabėjo ant plauko.

– Turiu pasiimti batelį, – tarė Sara.  – Ar žinai, kas nutiks, jei…

– Pamiršk tai, Sara.  – Diana nepritariamai mostelėjo ranka.

 – Tai tik batas. Jei nori ko nors mielo ir žavaus, duosiu tau porą savų.

Sara iškėlė rankas ir pražygiavo pro Dianą.

– Tu nesupranti, Diana. Niekada nesupratai.

Jos sesuo papurtė galvą.

– Ko nesuprantu? Kad stengiesi sugriauti mano gyvenimą… vėl?

Drama. Jos jaunesnioji sesuo visuomet viską dramatizuodavo. Atrodė, kad, būdama dar maža mergaitė, ji negavo pakankamai dėmesio ir dabar nuolat jo siekė. Puikus pavyzdys – bato skrydis pro langą. Sara matė ne vieną sužvaigždėjusį modelį šitaip besielgiant dėl tokių pat kvailų ir nereikšmingų dalykų, kaip kad kampinis stalelis arba per šiltas vynas taurėje. Kaip tik tokio elgesio buvo primarginti paskalų puslapiai Užkulisiuose. Parašyti pačios Saros.

Ji pavargo nuo tų dramų, nuo susireikšminusių žmonių, apie kuriuos ji pati rašė geltonajai spaudai. Bent kartą ji troško pamatyti, kaip kas nors sulaužo stereotipus, kuriuos ji pati skelbė riebiose antraštėse. Kaip kas nors tampa sąžiningas, pripažįsta, kad scena klube buvo kvaila ir kad gyvenime yra daug svarbesnių dalykų, nei pasirodyti šeštame puslapyje.

– Neturiu tam laiko, Diana.  – Sara atidarė duris, nuskubėjo žemyn ir išlėkė į perpildytą gatvę viename Manhatano rajonų. Eismas ūžė, šiukšlių mašinos pypsėjo, o statybininkai kažką daužė. Ji įsimylėjo šį rajoną iš pirmo žvilgsnio, rado mažą butą sename name rausvo smiltakmenio fasadu ir mielą nuomotoją, kuri per Kūčias atnešdavo jai sausainių.