Читать онлайн «Paslėpta aistra»

Pirmasis jausmų romanas Lori Foster į rankas pakliuvo, kai ji sirgdama sėdėjo namie ir nuobodžiavo. Sesuo tada atnešė pilną krepšį mažų dailių knygučių. Lori jomis iškart susižavėjo ir per kelerius metus prisiskaitė tiek, kad netvėrė noru ir pati parašyti intriguojantį jausmų romaną. Šiandien Lori Foster – viena garsiausių jausmų romanų rašytojų.

Lori su šeima gyvena Ohajo valstijoje, Šiaurės Amerikoje.

1

– Negali amžinai bijoti.

Karlė, kad ir kaip nervinosi, sukikeno.

– Nespausk, Brenda. Tikrai neįkalbėsi manęs įsiveržti į vakarėlį šitaip apsirengus.

– Įsiveržti? Tu jau dešimt minučių vėluoji.

Karlė buvo pasistačiusi automobilį už namo, toliau nuo didžiojo į vakarėlį plūstančių žmonių srauto. Aplink baseiną ir šalia stovintį namelį žybčiojo lempelės, nors maudytis oras buvo pernelyg žvarbus.

– Tai tavo kaltė. Ką sau galvojai, rinkdama man kostiumą, kuris taip… taip… – Karlei sunkiai sekėsi rasti žodžių apibūdinti apnuoginantį haremo kostiumą, kurį jai išrinko geriausia draugė. Jei jau apskritai tenka eiti į tą kvailą Brendos Helovino vakarėlį, Karlė mieliau būtų persirengusi moliūgu ar ragana. Bet kuo, kad tik kostiumas nebūtų toks atviras.

– Kaip? Atrodai fantastiškai. Kas čia bloga? Noriu, kad šįvakar pasilinksmintum. Atsipalaiduotum ir šiek tiek pabendrautum. Pasišnekėtum su žmonėmis.

– Nori pasakyti „su vyrais"? – Karlė papurtė galvą. – Aš ne atsiskyrėlė, Brenda. Turiu mokinių ir begalę veiklos mokykloje – esu užsiėmusi.  – Ji žvilgtelėjo į drabužius.

– Sakei, kad neturi laiko pati išsirinkti kostiumą. – Brenda abejingai kilstelėjo petį. – Be to, iš tavęs išėjo labai seksuali haremo mergina. Visi čia šįvakar susirinkę vieniši vyrai varvins seilę. Tau bus naudinga suprasti, kokia gali būti patraukli, kai nesislepi už savo baisiųjų kostiumėlių.

Karlė susigūžė. Ji visai nesijautė patraukli. Tiksliau būtų pasakyti: „per daug atvira", „neprisidengusi" ar tiesiog „apsinuoginusi". Buvo kone įsitikinusi, kad atrodo juokingai.

– Ką būtent iš vienišų vyrų pakvietei?

Brenda nerūpestingai mostelėjo ranka.

– Man atrodo, tu beveik visus pažįsti: keletą Džeisono bendradarbių, porą kaimynų, draugų… Tailerį.

Karlė sekundę sustingo, paskui pašnairavo į draugę.

– Taileris Remzis karnavale? Nemaniau, kad tavo garsusis svainis vargintųsi ruoštis tokiam…

– Nesityčiok iš mano vakarėlio, Karle.

– Nesityčioju. Tik maniau, kad jo skonį labiau atitinka prašmatnūs banketai.  – Karlė neįsivaizdavo Tailerio, vilkinčio karnavaliniu kostiumu. Tas vyrukas visad atrodydavo toks… elegantiškas. O jam į parankę visad būdavo įsikibusi kokia rafinuota, elegantiška moteris.

– Taileris atėjo, nes jį pakvietė Džeisonas. Jis niekada nenuviltų brolio. Juk žinai, kokie jie artimi.  – Brenda krestelėjo galvą ir pridūrė: – O judu su Taileriu turite šį tą bendra.