Читать онлайн «Paslaptingasis suvedžiotojas»

Diana Palmer

Paslaptingas suvedziotojas

Pirmas skyrius

Harlis Fouleris taip įtemptai stebeilijo į savo darbų sąrašą, kad pakeliui į ūkinių prekių parduotuvę Džeikobsvilyje, Teksase, rėžėsi tiesiai į jauną brunetę. Jis pakėlė galvą ir sutriko – atsitrenkusi į duris mergina pervėrė jį nuožmiu žvilgsniu.

– Esu girdėjusi, kad vyrai pasineria į darbą visa galva, bet to jau per daug, – tarė nenuleisdama iškalbingo žvilgsnio.

Vienu rankos judesiu ji pasitaisė trumpučius juodus plaukus ir pasičiupinėjo tą vietą, kuria trinktelėjo į duris. Jos ryškiai melsvos akys susmigo į jo blyškiai žydras. Mergina atkreipė dėmesį į šviesiai rusvų jo plaukų kupetą, ant kurios buvo užsimaukšlinęs beisbolo kepuraitę. Vyriškas atrodė labai patrauklus.

– Visai nesu pasinėręs į darbą, – atžagariai atšovė jis.  – Tiesą sakant, su malonumu grįžčiau prie darbų, bet privalau apsipirkti.

– Šiaip ar taip, tai nepaaiškina, kodėl jūs daužote moteris durimis, ar ne? – mąsliai nutęsė nepažįstamoji.

Jis žybtelėjo akimis.

– Aš netrenkiau į jus durimis, tai jūs į mane atsitrenkėte.

– Netiesa. Jūs taip įtemptai apžiūrinėjote lapą savo rankose, kad nebūtumėte pastebėjęs net atbildančio traukinio.

Ji įsmeigė akis į sąrašą vyro rankoje.

– Žirklės genėti? Dveji grėbliai? – Ji tvirtai suspaudė lūpas, bet šelmiškame žvilgsnyje švystelėjo išdavikiška šypsenėlė. – Regis, esate sodininkas, – pridūrė žvelgdama į žemėtus batus ir beisbolo kepuraitę.

Vyriškis suraukė antakius.

– Aš ne sodininkas, – atrėžė pasipiktinęs.  – Esu kaubojus.

– Negali būti!

– Kaip sakėte?

– Neturite arklio, o ant galvos nematau kaubojiškos skrybėlės. Be to, neavite kaubojų batų, – tarė žvelgdama į jo batus.

Jis niūrai dėbtelėjo.

– Ar jūs ką tik pabėgote iš ligoninės?

– Nesu buvusi ligoninėje, – atšovė ji išdidžiai.  – Mano idiosinkrazija [Idiosinkrazija [idio… + gr. synkrasis – sumaišymas] – individualios suvokimo, mąstymo ir reagavimo ypatybės, pasireiškiančios labai neigiamu nusistatymu arba nepakantumu tam tikriems asmenims, gyvensenai, daiktams, dirgikliams, pažiūroms. (Čia ir toliau – vert. pastabos. )] tokia unikali, kad dar nesukurtas toks aparatas, kuriuo galima ją išmatuoti. Ką jau kalbėti apie varganą psichoanalizę! – Ji turėjo galvoje tradicinę psichologiją, naudojamą psichikos sutrikimams nustatyti. Vyriškis net nenutuokė, apie ką ji čia kalba.

– Gal tuomet padainuotumėte?

Pašnekovas atrodė it kampan užspeistas žvėrelis.

– Kodėl turėčiau dainuoti?

– Juk kaubojai dainuoja. Skaičiau apie tai knygoje.

– Jūs mokate skaityti? – nusistebėjo jis.

– Kodėl manote, kad nemoku? – atšovė mergina.

Tylomis jis mostelėjo į ženklą ant parduotuvės durų, kuriame aiškiai didelėmis raidėmis buvo parašyta: TRAUKTI. O ji mėgino jas stumti. Mergina nejaukiai pamindžikavo.

– Mačiau šį užrašą, – karingai pareiškė ji.  – Tik norėjau įsitikinti, ar pastebite, kas vyksta aplinkui.  – Ji užvertė galvą. – Ar turite virvės?

– O kam? Nejau ketinate pasikarti?

Ji garsiai atsiduso demonstruodama palengva senkančią kantrybę.

– Tikras kaubojus visuomet prie šono turi virvę.

– O kam?