Читать онлайн «Niujorkas. Santuoka dėl keršto»

Автор Pammi Tara

Tara Pammi

Niujorkas. Santuoka dėl keršto

PIRMAS SKYRIUS

Ji jautėsi tokia įsitempusi, kad atrodė, jog yra iš stiklo ir nuo mažiausio krestelėjimo gali sudužti į smulkiausius gabalėlius.

Tvirtai spausdama pirštais šaliką Klėja Norvud ieškojo akimis Džeksono, savo jaunikio.

Jo sekretorės Ešlės, netikėtai atvykusios ir nutraukusios jų susitikimą su kliente, kurią Džeksonas labai troško prisivilioti, taip pat niekur nebuvo matyti. Klėją apėmė keista nuojauta, kad tuoj nutiks kažkas negero.

Nedidelis itin turtingų žmonių pobūvis dangoraižio Empire State Building viršutiniame aukšte jau buvo kaip reikiant įsisiūbavęs, už langų apačioje visu prašmatnumu spindėjo Manhatanas.

Miesto, kuris jau dešimt metų buvo jos namai, kunkuliuojantis ritmas paprastai sukeldavo Klėjai begalinį norą mėgautis gyvenimu. Jis palaikė ją, kai ji stengėsi įsitvirtinti baigusi Kolumbijos universitetą, padėjo nukęsti nesėkmes ir ištverti, kai žlugo naivi viltis šiame niekada neužmiegančiame mieste viską pasiekti pačiai.

Bet šiąnakt net Niujorkas negalėjo išsklaidyti ją apėmusios baimės.

Džeksonas tik vakar vakare grįžo iš užsienio po trijų savaičių kelionės ir buvo, kaip jis mėgdavo sakyti, šlykščiai nusiteikęs, nes nepavyko vienas nekilnojamojo turto sandoris.

Šiandien darbe Klėja su juo persimetė vos keliais žodžiais. O kai grįžo į prabangų butą, kuriame pastaruoju metu jie gyveno, Džeksonas liepė jai pasiruošti šio vakaro pobūviui.

Pareikalavo, o ne pakvietė, juo labiau ne paprašė. Klėja atkreipė dėmesį, kad taip jis elgiasi vis dažniau. Tiesa, ji žinojo, kiek daug įtampos jo versle, suprato norą išgarsėti pasaulyje, todėl ir nusileido.

Nors vis dar prastai jautėsi varginama ne sezono metu prieš savaitę užklupusio gripo.

Šiandien Džeksonui reikia, kad ji padėtų įtikinti ponią Alkot, seną jos tėvų draugę, jog verta jį pasisamdyti asmeniniu investicijų bankininku. Džeinė Alkot Britanijoje turi nekilnojamojo turto ir rimtą šeimos verslą, tad sandoris su ja būtų sėkmingas žingsnis ir taip jau klestinčioje Džeksono karjeroje.

Tačiau jie nespėjo su Džeine net padoriai pasisveikinti, kai prie Džeksono pribėgo Ešlė, jos akys desperatiškai žvilgėjo.

Nenorėdama kelti scenų Klėja sukando dantis ir maloniai nusišypsojo, nors matė smalsius žvilgsnius, girdėjo Džeksono klientų žmonų ir merginų tylų šnabždesį. Net geranoriškas Džeinės klausimas, ar tarp jos ir Džeksono viskas gerai, buvo nepakeliamas.

Kas jam darosi? Kas tarp jų vyksta?

Tačiau Klėjai iki koktumo buvo aišku, kad Ešlė tėra tik ledkalnio viršūnė to, kas vyksta tarp jos, Klėjos, ir Džeksono. Staiga jai pasidarė nepakeliamai gėda, jog Ešlė nusitempė jos sužadėtinį net nesistengdama slėpti turinti į jį nuosavybės teisių.

Pasitempusi Klėja išdidžiai nužingsniavo tolyn. Ji negalėjo pakęsti scenų, negalėjo pakęsti gailesčio ir supratingų žvilgsnių, kurie ją lydėjo kelis pastaruosius mėnesius, tačiau tyliai visa tai ištvėrė.

Bet šiandien jai visko per daug. Staiga Klėja sustingo pamačiusi aukštą valdingą figūrą.

Sumirksėjo priblokšta tų nefrito žalumo akių ir išraiškingų pašaipių lūpų.