Читать онлайн «Beprotiškas sprendimas»

CAT SHIELD

Beprotiškas sprendimas

Pirmas skyrius

Ranką atmetęs ant juodos odinės kėdės atlošo Džei Ty Stounas siurbčiojo vieną iš firminių Riko kokteilių ir mąstė apie moteris.

Violeta Fontein tą vakarą vilkėjo aptemptą trumpą juodą suknelę ilgomis rankovėmis, kaklo iškirptė slėpė jos dailius raktikaulius. Net ir aptempta suknelė iš priekio atrodė kukli. Bet kaip ji atrodė iš nugaros! Ak, kaip atrodė! Plati V raidės formos iškirptė atidengė nuogą odą, ant kurios kryžiavosi spagečių storio dirželiai – nuo kaklo iki pat liemens. Džei Ty įtarė, kad toks ir buvo sumanymas – jo akis traukė tvirtas, apvalus užpakaliukas.

Jo pirštai tvinkčiojo, kai įsivaizdavo liečiąs patrauklius apvalumus. Prieš šešerius metus, kai dar nebuvo sutikęs Violetos, seksualiausia jam buvo krūtinė bei kojos. Tačiau dabar jis turi užduotį – rasti geresnį užpakaliuką nei Violetos. Kol kas tokio nebuvo. Gerai, kad ji nenumano, ką jam padarė, nes Džei Ty prarastų daugiau, ne tik nepakeičiamą ir mėgstamiausią padavėją.

Dabartinis Fonteinų Chic viešbučio baro Bakara barmenas Rikas buvo kokteilių plakimo genijus. Šįvakar drybsodamas hole Džei Ty ragauja Riko purvinojo martinio. Kodėl jis šešis vakarus per savaitę čia pasirodo, aiškino tuo, kad bando parvilioti Riką atgal į Titaną, kur ir yra jo vieta.

Džei Ty susipylė paskutinį kokteilio lašą. Ką jis apgaudinėja? Per tuos metus, kai Rikas keitė darbdavius, Džei Ty daugumą vakarų praleido čia, nes čia lygiai penkiolika po vienuoliktos savo užpakaliuką pradėdavo kraipyti Violeta, ji bendraudavo su klientais. Būdama Fonteinų Chic savininke ji laikėsi griežtos kontrolės.

– Dar vieną, Džei Ty? – padavėja klausiamai kilstelėjo galvą ir apdovanojo jį šilta šypsena.

– Žinoma. Kodėl ne? – jis galva linktelėjo Violetos pusėn.  – Ir jai vieną tų, kurį mėgsta.

Šarlenė akimis surado, į ką jis rodė.

– Žinai, darbe ji negeria.

– Gal šįvakar man padarys išimtį.

– Galbūt, – bet Šarlenės balsas sakė ką kita.

– Galėtum ją atsiųsti iki manęs?

Vakarinis ritualas padavėją privertė nusišypsoti.

– Žinoma.

Violeta pati atnešė jam taurę ir įgudusiai lengvai pastatė priešais.

– Rikas sakė, kad šįvakar geri šitą.

– Prisijungsi?

Kai ji papurtė galvą, ausyse gundomai susiūbavo briliantų lašeliai.

– Aš dirbu.

– O aš esu geriausias tavo klientas.

– Tiesą pasakius, tu esi Riko, o ne Fonteinų Chic gerbėjas.

– Aš esu tavo gerbėjas, – sumurmėjo jis, o Violetos akys trumpam išsiplėtė iš nuostabos dėl tokio jo prisipažinimo.

Ar gali taip būti, kad ji nekreipia dėmesio į jo susidomėjimą? Nė viena padavėja negalvoja, kad jis kas vakarą čia atsibeldžia tik išgerti.

Jis negalėjo nuolat sau priminti, kad jam patinka turinčios dailią figūrą, šviesiaplaukės ir sukalbamos. Todėl aukštas ūgis ir lieknumas, paveldėti iš motinos šokėjos, ir rudi, garbanoti tėvo plaukai buvo tikrai ne Džei Ty skonio. O tvirtą valią išugdė jos atsiskyrėlis dėdė Tiberijus Stounas, surogatinis tėvas. Žmogus, kuris kaltino Džei Ty tėvą dėl atimtų teisių į paveldėjimą.

– Gali skirti porą minutėlių, – jis ranka mostelėjo į tuštumą priešais.