Nancy Warren
Svajoniu savaitgalis
Pirmas skyrius
Kitė Prestkot žingsniavo
Ji – labiausiai kraują kaitinančio naujojo viešbučio Manhatane Viešųjų ryšių tarnybos vadovė. Didžiąją dalį laiko Kitė praleidžia kalbėdama telefonu, o tobula šypsena, regis, nedingsta net miegant. Nesvarbu, kas vyktų, šypsena jai – skydas, ginklas ir dūmų uždanga.
Vienas paskalų skyrelio redaktorius kartą ją pavadino
– Gėlės vestibiulyje galėtų būti ir šviežesnės, – pareiškė ji vienam Manhatano gėlininkui. Jai pakaktų prasitarti apie tai puse lūpų ir vargšas gėlininkas džiaugtųsi, jei įstengtų parduoti saulučių puokštelę kokiame ūkininkų turgelyje. Abu tai puikiai suprato.
Kitė reikalavo visus darbus atlikti tobulai. Ambicijos, kūrybiškumas ir puikūs organizaciniai įgūdžiai – jei jau imiesi verslo, privalai būti apsiginklavęs visa triada.
Bardama gėlininką ji jau mąstė apie didžiulę reklaminę kampaniją, skirtą
Jos galvoje lyg kompiuterio ekrane viena po kitos keitėsi spalvingos skaidrės, kai netikėtai mintyse iškilo dramblio vaizdinys.
Išties, ar gali būti geresnis būdas pristatyti puikiausius indiškus safyrus ir rubinus nei atvesti išdidžiai žingsniuojantį indišką dramblį su maharadža ir brangenybių skrynia ant nugaros. Ooo, tai būtų išties nepakartojama. Gal dar šilko palapinė, turgaus motyvai…Vienintelė bėda, kur ji ras Manhatane dramblį? Ar bus dramblys išmokytas nedergti, o gal jai reikės pasirūpinti milžiniškomis sauskelnėmis?
Gyvenime ji vadovavosi principu –
Iš kur ji galėjo žinoti, kad krokodilai pamėgins praryti papūgas, o šios, pasirodo, nemoka skraidyti; tada, žmonėms susispietus vienoje vietoje, neatlaikys pertvaros ir krokodilai prasmuks į sausakimšą šokių salę?
Vos tik ją užplūdo siaubingi prisiminimai, galvoje atsiradęs dramblio paveikslas pranyko. Dramblio reikia atsisakyti.
– Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad gėlės buvo ne tokios šviežios, kaip tikėjausi, – Kitė tęsė ginčą su pasipūtusiu gėlininku.
– Jūs užsisakėte puošniųjų strelicijų ne sezono metu, tad ko galite tikėtis?