Читать онлайн «Skyrybų vakarėlis»

JENNIFER HAYWARD

Skyrybų vakarėlis

Pirmas skyrius

Situacija nežadėjo nieko gero.

Lilė Anderson krūptelėjo ir susiėmė už skaudančios galvos. Jeigu nejudėdama taip sėdėtų, kol galvoje įtampa tvinksta kaip nirtinga, per vidurio vakarų lygumas besiritanti audra, galbūt skausmas ir nevirstų nepakeliama migrena.

Galbūt.

Tik, štai, rinktis, lipti į ilgamečio vairuotojo Tonio vairuojamą Rikardo rolsroisą ar ne, ji negalėjo. Jau dabar nedovanotinai vėlavo į savo pačios skyrybų vakarą – vienintelį renginį, žadėjusį jai suteikti tai, ko labiausiai troško. Laisvę nuo sutuoktinio.

– O, Dieve.  – Jos dvynė sesuo Aleks net duso.  – Kaip galima šitai spausdinti?

– Ką?

– Nieko.

– Aleks, perskaityk.

– Tai Džei Kaiken skiltis. Geriau nė neprašyk.

– Skaityk.

– Na, gerai, bet nesakyk, kad neperspėjau.  – Aleks atsikrenkštė. – Šį vakarą rengiamas skandalingiausias, pikantiškiausias ir plačiausiai aptarinėjamas oficialus vakarėlis, skirtas Rikardo de Kampo ir buvusios Ajovos kaimo mergaitės, tapusios sporto fizioterapeute, Lilės de Kampo skyryboms. Seniau rašiau, kad jiedu – vienintelė Niujorke likusi aistringai vienas kitą mylinti pora. Akivaizdu, kad ir ši pasaka buvo apgaulė. Į viešumą iškilus gandams apie aistringą Rikardo romaną, net ši tvirta santuoka atsidūrė kanalizacijoje. Apimta prieštaringų jausmų, sakau jai „sudie“. Kadangi ir pati esu pakviesta į skyrybų vakarėlį, prisiekiu netrukus papasakoti visas nepadorias smulkmenas.  – Aleks suglamžė bulvarinį skaitalą ir nusviedė ant žemės.

– Jis – tikras galvos SKAUSMAS.

Jausdama gerkle kylančią naują šleikštulio bangą, Lilė užsimerkė. Kad ir kiek praeityje vaizdavosi dabartinę akimirką – laisvę nuo Rikardo, – šito nenumatė. Kaip ir dabar ją užplūdusių prieštaringų jausmų.

– Atleisk, Lile.

– Aleks, tu – ryšių su visuomene atstovė. Negali be to gyventi.

– Šiaip ar taip, pasielgiau negražiai. Labai atsiprašau.

Lilė išlygino kelius gaubiančią rožinės spalvos suknelę. Drabužis atrodė elegantiškas, be to, ji tyčia pasirinko Rikardo nekenčiamą spalvą. Kita vertus, suknelė gludo prie visų iškilumų. Prieš išeidama Lilė žvilgtelėjo į veidrodį ir pamatė esanti balta kaip popierius; po akimis juodavo nemigos ratilai. Ji atrodė kaip vaiduoklis. Deramai atrodė tik plaukai, kuriuos nuostabioji stilistė išdžiovino iki blizgesio ir tobulo tiesumo.

Jausmas, lyg būtų ne savo kailyje, ir buvo didžiausia bėda. Vien dėl to Lilė jautėsi esanti nepalankioje padėtyje. Stoti prieš Rikardą be kaukės, be apsaugos – tai nežadėjo nieko gero.

– Atrodai šiek tiek per gražiai, – sumurmėjo Aleks.  – Manau, kad tau vertėjo apsirengti ką nors senamadiškesnio. Ir gal šiek tiek pavelti plaukus.

Lilė priėmė tai kaip komplimentą ir pasijuto kiek geriau. Sesuo buvo tiesmukas žmogus.

– Kodėl?

– Nes Rikardas tau – uždraustas vaisius, – ramiu balsu paaiškino sesuo.  – Santuoka su juo tave kone pražudė. Lile, atrodyk bjauriai – tai lengviausias kelias.

Lilė nusišypsojo, bet netikėtai pajutusi naują skausmo dūrį galvoje, susigūžė.

– Jis pagaliau sutiko skirtis. Turėtum šokti iš džiaugsmo.