Читать онлайн «Negali tiesiog išeiti»

Catherine Mann

Negali tiesiog išeiti

Pirmas skyrius

Monte Karlas, Casino de la Méditerranée.

Tikriausiai ne kasdien moteris ant ruletės pastato savo sužadėtuvių žiedą su penkių karatų geltonuoju deimantu. Tačiau Džeinei Hjugs tai buvo vienintelis būdas grąžinti brangakmenį kiaulei savo vyrui.

Ji palikinėjo Konradui žinutes prašydama susisiekti su jos advokatu. Konradas nekreipė į jas dėmesio. Džeinės advokatas bergždžiai mėgino susisiekti su jo teisininku. Skyrybų dokumentai buvo pristatyti Konrado sekretorei, kuriai buvo nurodyta nieku gyvu jų nepriimti.

Skindamasi kelią pro lošėjų minią Džeinė delne gniaužė prieš septynerius metus Konrado įteiktą sužadėtuvių žiedą. Kadangi Casino de la Méditerranée priklausė jam, jai pralaimėjus žiedas turėjo patekti į jo rankas. Viskas arba nieko. Turi pralaimėti, kad laimėtum. Ji tik norėjo atsikratyti širdgėlos ir pradėti gyvenimą iš naujo.

Džeinė pastatė žiedą ant raudono aksominio langelio pažymėto skaičiumi dvylika. Jų skyrybų metinės turėjo būti sausio dvyliktą, kitą savaitę. Iš septynerių santuokos metų trejus gyveno atskirai. Konradas turi su tuo susitaikyti, kad abu galėtų gyventi toliau.

Nuo skliautuotų lubų atsklido gerai pažįstami garsai, skimbčiojimas ir juokas, jaudulio klyksmas, sumišęs su pralaimėtojų atodūsiais. Šias freskomis ištapytas sienas ji vadino namais ketverius metus, kai juodu gyveno kaip vyras ir žmona. Nors dabar čia jautėsi laisvai, užaugo daug žemiškesniuose namuose Majamyje. Tėvas odontologas, tad gyveno jie labai patogiai. Žinoma, viskas būtų buvę daug geriau, jei tėvas nebūtų slapstęs dvigubo gyvenimo.

Visgi jos tėvų finansai niekada neprilygo jos vyro.

Džeinės žiedas – vienetinis Van Cleef & Arpels kūrinys, kuris buvo tarsi iš pasakos.

Pelenė pabėgo. Stiklinė Džeinės kurpaitė sudužo kartu su širdimi.

Linktelėjusi krupjė stumtelėjo žiedą į priekį ant dvylikto raudonojo langelio vidurio. Kazino darbuotojas pasitaisė kaklaraištį ir susiraukė, dirstelėjo jai per petį įspėdamas antrą kartą ir…

Konradas.

Net neatsisukusi jautė, kad jis šalia. Nesąžininga – net tris metus gyvenus atskirai, tiek nesimačius jos kūnas vis dar jį pažino. Norėjo jo. Odą po kreminio šilko suknia ėmė dilgčioti, o mintis užplūdo prisiminimai apie savaitgalį, kai juodu mylėjosi pro atviras balkono duris dvelkiant lengvam brizui.

Dar neišgirdus balso Džeinės ausį pasiekė Konrado kvapas.

– Žetonų galima įsigyti ten, kairėje, mon amour.

Mano meilė.

Vargu. Labiau jo nuosavybė.

– O skyrybų dokumentus galima paimti iš mano advokato.

– Kaip galiu norėti skirtis, kai atrodai taip, jog galėtum pasiglemžti žmogaus sielą? – Jis žengė dar arčiau ir jos gyslomis ėmė plūsti su geismu sumišęs pyktis.

Džeinė atsisuko į jį.

Kaip ir reikėjo tikėtis, vien jį pamačius sutraukė skrandį. Džeinė nekentė tokios savo kūno reakcijos. Kodėl, kodėl, kodėl jos protas ir hormonai negali veikti išvien?

Jo varno juodumo plaukai blizgėjo po didžiuliais krištoliniais sietynais. Džeinė puikiai prisiminė, kokie jie švelnūs. Daugybę naktų stebėjo, kaip jis miega, ir glostė jo plaukus. Kai būdavo užsimerkęs, kavos tamsumo žvilgsnis negalėjo paveikti jos sprendimų. Jis mažai miegodavo, tad ji brangino tas retas progas, kai galėdavo jį stebėti.