Читать онлайн «Stebėk mane»

Lisa Renee Jones

Stebėk mane

Pirmas skyrius

Pasigirdus riksmui Megan Tipan, naujo šokių realybės šou Amerikos šaunuoliai prodiuserė, staiga pakirdo iš gilaus miego ir išsigandusi atsisėdo lovoje. Širdis daužėsi krūtinėje. Maždaug po dviejų sekundžių restauruotame Viktorijos laikų pajūrio dvare įsijungė vandens purkštukai. Megan išrietė nugarą, kur ją kuteno lediniai, pro plonus marškinėlius prasigėrusios drėgmės pirštai.

Staiga šoką pakeitė mintis apie labai tikėtiną gaisrą, ir Megan visiškai išsibudino. Ji paskubomis nubloškė drėgnas paklodes ir nubėgo prie durų. Pastate apsistojo dvylika perspektyvių šokėjų, atvykusių siekti savo svajonių, o ne gyventi košmare, todėl Megan turėjo pasirūpinti, kad jie ir filmavimo komanda būtų saugūs.

Atlapojusi duris ji koridoriuje pamatė Džindžer Skot, vieną iš dviejų šou choreografių ir namiškių mamytę, kuri laiptais žemyn vedėsi šešias šokėjas.

– Ar visi sveiki? – garsiai sušuko Megan, nes atrodė, kad šniokščiantis vanduo užgožia viską, išskyrus aplink aidinčius, panikos persmelktus balsus.

– Tik išsigandę, – atsakė Džindžer braukdama nuo veido šviesių šlapių plaukų sruogą. Megan taip pat patraukė nuo akių savo šviesiai rudus plaukus.  – Niekur nemačiau ugnies. Didžėjus sakė, kad nematė ir apačioje.

Didžėjus buvo jos brolis dvynys ir namuose ėjo tokias pat pareigas kaip ir ji.

– Paskambinau 911, – iš apačios sušuko Didžėjus skubėdamas pas jas.  – Gali būti, kad kažkas negerai su elektra. Senuose namuose taip nutinka labai dažnai.

Na, žinoma, niūriai pamanė Megan. Argi nenuostabu? Po dvi savaites trukusių talentų paieškų visoje šalyje, per kurias juos nuolat lydėjo nesėkmės – jų buvo tiek daug, kad žmonės netgi pradėjo šnabždėtis apie prakeiksmą, – jie įsikraustė į namą su pasenusiu elektros įvadu, kuris sukėlė gaisrą pačią pirmą naktį.

– Ar visi sveiki? – nuo laiptų apačios pasigirdo kito šokėjo balsas.  – Ar jums reikia pagalbos?

– Ne, lik, kur esi, – sušuko Megan ir vos pravėrusi lūpas prisirijo vandens.  – Mums pagalbos nereikia, gaisro nėra, – ar bent jau mes apie jį nežinome, bet ji to nepasakė. Nenorėjo dar labiau visų išgąsdinti.

– Sukviesk visus ant pievelės, kad galėtume suskaičiuoti, ar nieko netrūksta, – sušuko Megan vesdamasi Džindžer ir Didžėjų žemyn. Kuo greičiau ji perims situaciją į savo rankas, tuo geriau. Perims į savo rankas? Jai jau trisdešimt dveji metai, be to, ir po savo pačios kaip šokėjos karjeros, kurią sugriovė kelio trauma, turėtų žinoti, kad tai tik saviapgaulė. Kai jau atrodo, kad viskas priklauso nuo tavęs, kontrolė išslysta iš rankų.

Galiausiai Megan visus permirkusius gražuolius šokėjus surinko ant pievelės priešais namą. Visi atrodė taip, tarsi pozuotų gašliam, tik suaugusiesiems skirtam žurnalui. Ji jau įsivaizdavo, kaip montuoja šį segmentą. Filmavimo kameros užfiksuotų kiekvieną smulkmeną, o studijos valdžia tikrai norėtų, kad šis nelaimingas atsitikimas būtų parodytas kaip ne žiūrovui skirta medžiaga. Juk jie parodė visas ankstesnes nelaimes – nuo griūvančių dekoracijų ir sugedusių autobusų iki išprotėjusio gerbėjo, kuris padegė viešbučio vestibiulį.