Читать онлайн «Paskutinis statymas – meilė»

Cat Schield

Paskutinis statymas – meilė

Pirmas skyrius

Iš šurmuliuojančio kazino į savo stilingą naująjį restoraną nusileidusi Harpera Fontein prie jo durų akimis ėmė ieškoti juodos odos krepšio su ratukais. Eštono Krofto kelioninio krepšio. Ji bjaurėjosi tuo daiktu, nes jis simbolizavo viską, kas ją varė iš proto stebint garsaus virėjo elgesį, – jo įprotį atvykti be jokio įspėjimo, pomėgį visiems kelti susižavėjimą, o tam nepavykus ieškoti būdų jį sukurstyti arba lėkti iš miesto ieškant naujų nuotykių.

Bet Harperai reikėjo, kad tas krepšys šįvakar būtų čia, nes tai reikštų, kad Eštonas atvyko į jos restorano vyriausiojo šefo atranką. Didysis Baturio atidarymas turėjo įvykti po dviejų savaičių. Kai pirmasis numatytas restorano atidarymo terminas praėjo, nes nespėta jam pasiruošti, Harpera ėmė abejoti savo sprendimu pakviesti nepatikimą televizijos žvaigždę atidaryti restoraną jos viešbutyje.

Tiesa, sujudimas dėl didžiojo atidarymo pritraukė daug dėmesio Harperai priklausančiam Fonteinų viešbučiui Ciel, bet ar šis dėmesys vertas to streso, kurį Eštonas sukėlė už restorano sėkmę atsakingiems žmonėms? Karlas Pero, restorano vadybininkas, pastaruosius du mėnesius beveik nemiegojo ir tapo labai dirglus. Harpera naktimis griežė dantimis ir dėl to padažnėję galvos skausmai privertė ją kreiptis į gydytojus. Dabar eidama miegoti ji į burną įsidėdavo specialią dantų apsaugą. Su tuo keistu plastikiniu daiktu Harpera atsiguldavo į lovą ir mėgindavo suvokti, kur dingo Eštono pradinis entuziazmas.

Kuo ilgiau užtruko Kulinarinio klajoklio filmavimas Indonezijoje, tuo sudėtingesnė Harperai atrodė galimybė dirbti su šiuo vyru. Jie jau dukart buvo priversti nukelti Baturio atidarymo datą dėl Eštono kelionių jo kuriamai beprotiškai populiariai televizijos laidai, ir būtent todėl Harpera atsisakė dar kartą pavėlinti restorano atidarymą.

Juodos restorano grindys buvo nupoliruotos, prie aukštų skliautuotų lubų spindėjo sietynai, o jų šviesa išryškino baltas servetėles ir krištolines vyno taures, stovinčias ant juodų stalų. Prieš dešimt dienų dekoruotojai baigė auksuoti tris masyvias kolonas salės viduryje. Šalia gėrimų pilno baro vadybininko padėjėjas aptarnaujančiam personalui aiškino, ką reikės nuveikti.

Baturis buvo paruoštas atidaryti. Trūko tik dviejų esminių dalykų – vyriausiojo virtuvės šefo ir valgiaraščio.

Neišvydusi Eštono kelioninio krepšio įprastoje vietoje Harpera suprato, kad valgiaraščio teks palaukti. Ji pažvelgė į savo laikrodį – buvo lygiai ketvirta valanda popiet. Norėdama apsidrausti ji anksčiau pasakė Eštonui, kad pokalbis prasidės trečią. Toks elgesys nebuvo jai būdingas, bet jos kantrybė jau seko bendraujant su garsiuoju šefu.

Ji paskambino savo padėjėjai. Merė atsiliepė po antro pyptelėjimo. Harpera ėjo tiesiai prie reikalo:

– Ar Eštonas Kroftas informavo, kad vėluos?

– Ne.

– Bet jo lėktuvas turėjo nusileisti Las Vegase pirmą?

– Taip, dar šįryt patvirtinau jo skrydį.

Tebūna jis prakeiktas. Prieš dvi savaites Eštonas jai pažadėjo, kad nuo šios dienos sutelks visą dėmesį į restorano reikalus. Ji turėjo to tikėtis.