Читать онлайн «Meilės keliai»

Автор Palmer Diana

Diana Palmer

Meilės keliai

Tavo širdies terapija Jausmų pasaulis, kuriame karaliauja meilė, verda aistros, dūžta širdys, pildosi slapčiausi troškimai ir lūkesčiai Ir visa tai – garsiausių pasaulio rašytojų laiko patikrintuose kūriniuose: intriguojančiuose, užburiančiuose jausmų romanuose ir šeimų sagose

PIRMAS SKYRIUS

Raudonai apsirengusi moteris, elegantiška blondinė, stoviniavo priešais Monos Lizos paveikslą su gerokai aukštesniu tamsiaplaukiu vyriškiu ir laidė kandžias pastabas prancūziškai. Vyras juokėsi. Atrodo, juodu buvo linkę užtrukti, bet ilga turistų virtinė, nekantraujanti išvysti Leonardo da Vinčio šedevrą Luvre, labai iškalbingai laukė savo eilės. Vienas lankytojų nusitaikė fotoaparatu su blykste į amžinąjį šedevrą, kurį saugojo keletas neperšaunamo stiklo sluoksnių, kol apsauga jo nepastebėjo.

Brianai Martin, įsitaisiusiai visai netoliese, ant suolelio, nuo kurio viskas vėrėsi lyg ant delno, lankytojai atrodė ne mažiau įdomūs nei meno kūriniai. Dėvinti šortus ir berankovius marškinėlius, žaliomis žėrinčiomis akimis, šviesiais plaukais, perjuostais prancūziška juostele, per laibą petį persimetusi kuprinę ji atrodė pagal savo amžių – mokinukė. Jai tuoj sukaks devyniolika. Ji buvo privile- gijuotos Paryžiaus mergaičių mokyklos, įsikūrusios kairiajame Senos krante, auklėtinė. Tiesa, nelabai pritampanti prie likusiųjų, nes jos giminė nebuvo nei turtinga, nei garsi.

Briana buvo kilusi iš viduriniosios klasės ir tik jos motinos antroji santuoka su tarptautiniu naftos magnatu Kurtu Braueriu suteikė jai galimybę išmėginti šį prabangų gyvenimo būdą. Bet ne savo noru. Kurtas Braueris nemėgo podukros. O dabar, kai jo naujoji žmona Eva laukėsi kūdikio, jis norėjo, kad Briana pasitrauktų iš jų gyvenimo. Internatinė mokykla Paryžiuje atrodė idealus variantas. Brianai buvo skaudu, kad motina neprieštaravo patėviui.

– Tau patiks, mieloji, – viltingai šypsodamasi tikino Eva, – galėsi išlaidauti iki valiai.

Argi tai ne maloni permaina? Tavo tėvas gaudavo tik minimalią algą. Jis išties neturėjo polinkio geriau gyventi.

Tokios pastabos dar labiau komplikavo ir taip įtemptus Brianos ir jos smulkutės šviesiaplaukės motinos santykius. Eva buvo miela, bet egoistiška būtybė, visada tykanti geriausios progos.

Ji patraukė paskui Brauerį kaip kareivis, žygio metu paklūstantis pompastiškam mūšio planui. Brianos nuostabai, jos motina ištekėjo ir tapo nėščia tepraėjus penkiems mėnesiams po dievinamo tėvo mirties. Iš mielo, bet nedidelio būsto Atlantoje jos persikėlė į vilą Bahamų sostinėje – Nasau.

Kurtas Braueris buvo turtingas, nors Briana niekaip negalėjo nustatyti, koks gi tikrasis jo pajamų šaltinis. Atrodo, patėvis buvo susijęs su naftos gręžinių žvalgyba, bet jo biure Nasau, į kurį jis retkarčiais užsukdavo, lankydavosi keisti grėsmingos išvaizdos vyrai. Braueris turėjo namus Nasau, kelis vasarnamius Barselonoje bei Rivjeroje ir prabangią jachtą, kuria plaukiodavo, kai ten apsistodavo. Limuzinai su asmeniniu vairuotoju ir triženkles pinigų sumas kainuojantys valgiai jam buvo įprasti dalykai. Pirmą kartą gyvenime tapusi turtinga, Eva pasijuto savo stichijoje, o Briana, atvirkščiai, tapo labai nelaminga. Netrukus Kurtui ji įkyrėjo ir jis suskubo pašalinti ją sau iš kelio.