Читать онлайн «Seksas, melas ir bosas»
Автор Dunlop Barbara
Barbara Dunlop
Seksas, melas ir bosas
Pirmas skyrius
– Neatsiliepk! – sušuko Darsė Rivers, skubėdama sujaukto buto kietmedžio grindimis.
– Tai ne jis, – atsakė Dženiferė Šelton ir ėmė raustis rankinėje.
Kojinėmis mūvinti Darsė slydinėdama apėjo pakavimosi dėžių krūvą, kai telefonas vėl suskambo.
– Tai jis.
– Ne… – Dženiferė pažiūrėjo į telefono ekraną, tada pakėlė akis į Darsę. – Tai jis.
Darsė vikriai čiupo telefoną iš kambario draugės rankos.
– Negali nusileisti.
– Nenusileisiu, – tai sakydama Dženiferė ilgesingai žiūrėjo į telefoną.
– Tau jis miręs, – tarė Darsė ir šiek tiek atsitraukusi pamojavo telefonu.
– O gal jis…
– Ne.
– Nė nežinai, ką ketinau sakyti.
Darsė paspaudė skambučio atmetimo mygtuką ir įsikišo telefoną į priekinę džinsų kišenę.
– Ketinai pasakyti, kad
Dženiferė suspaudė lūpas.
– O gal tai tiesa.
Darsė nuėjo į virtuvę, kuri buvo sujungta su svetaine. Šalia driekėsi nuožulni stiklinė siena, atskleisdama Čikagos panoramą. Aukštas lubas puošė stoglangiai, o abi erdvaus stačiakampio formos kambario puses įrėmino palėpės.
Vėl suskambo telefonas ir ėmė vibruoti Darsės kišenėje.
– Atiduok jį, – pareikalavo Dženiferė sekdama paskui draugę.
Darsė apėjo virtuvės viduryje stovinčią spintelę.
– Ką sakei man praėjusį vakarą?
– Tai gali būti klientas.
– Ką man sakei?
– Darse.
– Jei tai klientas, jis paliks žinutę.
Buvo antradienio vakaras, beveik septinta valanda. Darsė ir Dženiferė, turinčios interneto svetainių kūrimo verslą, didžiavosi, kad yra lengvai pasiekiamos savo klientams, bet vieno kliento praradimas jų nepražudys.
– Koks gi tai klientų aptarnavimas?
Darsė ištraukė telefoną iš kišenės ir pažiūrėjo į ekraną.
– Tai jis.
Ji vėl atmetė skambutį ir įsikišo telefoną.
– Gal nutiko kas nors negero, – sunerimo Dženiferė ir žengė dar žingsnį artyn.
Darsė nesusilaikė ir nusišypsojo.
– Žinoma, kad nutiko. Jis ką tik suprato, jog tu kalbėjai rimtai.
Ji užkėlė ant spintelės dėžę su užrašu
Darsė parodė kitą dėžę, stovinčią ant spintelės.
– Patikrink šitą.
– Negali laikyti mano telefono įkaitu.
– Žinoma, kad galiu. Privertei mane prisiekti.
– Persigalvojau.
– Jokių persigalvojimų.
– Tai absurdiška.
– Sakei man, cituoju:
Dženiferė sukando dantis.
Darsė pati prisitraukė baltą dėžę ir nuplėšė lipniąją juostą.
– Jis buvo tau neištikimas, Džene.
– Jis buvo girtas.
– Vadinasi, vėl prisigėręs padarys tą patį. Negali žinoti, ar tai buvo pirmas kartas.
– Esu beveik įsitikinusi…
– Beveik įsitikinusi? Tik paklausyk savęs. Turi būti įsitikinusi šimtu procentų, kad niekada to nedarė ir niekada nepadarys. Jei nesi – privalai jį palikti.
– Tu tokia idealistė.
– Aha, – Darsė surado taures, ištraukė dvi ir nusisuko į kriauklę praskalauti.
– Niekas niekada negali būti tuo įsitikinęs, – tarė Dženiferė.
– Ar girdi, ką sakai?
Dženiferė šiek tiek patylėjo, paskui atsakė:
