Читать онлайн «Derybos su bosu»
Автор Dunlop Barbara
Barbara Dunlop
Derybos su bosu
Pirmas skyrius
Šeštadienio vakaras Lorensui Takeriui – Takui – baigėsi anksti. Pasimatymas nenusisekė.
Jiems suvalgius desertus, Takas pasijuto pavargęs nuo nesibaigiančių jos pamokymų. Jis nusprendė, kad gyvenimas per trumpas, todėl išleido ją prie namų ir trumpai pabučiavo atsisveikindamas.
Dabar jis įėjo į prabangų Takerių šeimai priklausančio namo fojė, galvodamas apie sekmadienio rytą, kai susitiks su savo draugu Šeinu Kolbornu žaisti krepšinio.
– Tai labai nerūpestinga, – iš bibliotekos pasigirdo piktas tėvo, Džeimisono Takerio, balsas.
– Nesakau, kad bus lengva, – tarė vyresnysis Tako brolis Diksonas iš pykčio įtemptu balsu.
Jie abu vadovavo daugiataučiam šeimyniniam konglomeratui – Takerio krovinių gabenimo įmonei – ir buvo neįprasta, kad ginčijosi.
– Per silpnai pasakyta, – tarė Džeimisonas. – Kas galėtų įsikišti? Mano rankos surištos. Bet neketinu siųsti į Antverpeną kokio jauniklio.
– Eksploatacijos vadovas nėra jauniklis.
– Atstovauti įmonei turi viceprezidentas. Tai turi padaryti tu.
– Tada nusiųsk Taką.
– Taką? – nusišaipė Džeimisonas.
Panieka tėvo balse neturėjo erzinti Tako, bet suerzino. Net po šitiek metų jis jautė nuoskaudą dėl nuolatinio tėvo nepasitikėjimo ir nepagarbos.
– Juk jis – viceprezidentas, – tarė Diksonas.
– Tai tik pavadinimas. Vargu…
– Tėti…
– Ką „tėti“? Juk žinai savo brolio ydas taip pat gerai, kaip ir aš. Nori išeiti ilgalaikių atostogų būtent dabar?
– Ne aš pasirinkau šį laiką.
Džeimisono balsas šiek tiek nurimo.
– Ji niekingai su tavimi pasielgė, sūnau. Visi tai žino.
– Mano žmona po dešimties metų išdavė visas priesaikas, duotas vienas kitam. Ar bent įsivaizduoji, kaip jaučiuosi?
Takas pajuto užuojautą Diksonui. Buvo praėję keli siaubingi mėnesiai nuo tada, kai Diksonas užtiko Kasandrą su kitu vyru. Šios savaitės pradžioje atkeliavo galutiniai skyrybų dokumentai. Diksonas daug apie juos nekalbėjo. Tiesą sakant, jis buvo neįprastai tylus.
– Pyksti ir tai normalu. Bet skyrybų byloje laimėjai: dėl priešvedybinės sutarties ji liko beveik be nieko.
Diksono balsas atrodė bejausmis.
– Tu viską matuoji tik pinigais.
– Kaip ir ji, – atsakė Džeimisonas.
Jiedu nutilo ir Takas suprato, kad tą akimirką galėjo išeiti iš bibliotekos ir sugauti jį slapta besiklausantį. Jis tyliai atbulas žengė prie lauko durų.
– Takas nusipelnė galimybės, – pamėgino Diksonas.
Takas sustingo ir ėmė klausytis toliau.
– Jis turėjo galimybę, – atsakė Džeimisonas ir jo žodžiai vėl skaudžiai įgėlė.
