Читать онлайн «Prie altoriaus – su buvusiuoju»

Автор Cantrell Kat

Kat Cantrell

Prie altoriaus – su buvusiuoju

Pirmas skyrius

Net pajūrio paukščiai gyvena linksmiau nei Kara Čandler-Haris.

Jai tenka dirbti šiame viešbutyje, užuot šėlus tarp krištolinių žydrų bangų su pusnuogiu aliejumi išsitepusiu partneriu. Kara bus vienintelė dizainerė, pristatysianti savo pasakų įkvėptą vestuvinių suknelių kolekciją dviem šimtams verslininkų vestuvių organizavimo verslo parodoje. Vestuvinių suknelių pristatymas buvo vienas iš svarbiausių renginių. Karos stilius, nors ir žengiantis pirmuosius žingsnelius verslo pasaulyje, gavo neįtikėtiną, vieną kartą gyvenime pasitaikančią galimybę.

Pasimaišiusi po kojomis vyriška siela Karą tik paskatintų blogus prisiminimus skandinti alkoholyje.

Kara nužvelgė priešais stovinčią moterį balta šilkine Arielės stiliaus vestuvine suknele ir pasuko ją taip, kad stovėtų veidu į priekį. Raukydamasi Kara priklaupė jau keturišimtąjį kartą ir prismeigė nėrinių apvadą prie undinėlės stiliaus sijono.

– Prisimink, kad jos aukštakulniai bus dvylikos centimetrų pakulne, o ne dešimties, – Karai priminė jos sesuo ir asistentė Mereditė, paduodama dar vieną smeigtuką. – Ir taip, dar kartą skambinau oro linijoms. Dingęs krepšys su bateliais bus čia iki ketvirtos valandos.

– Ačiū, brangute. Batelius turėsiu omenyje. Ar Pelenė pasiruošusi? – Kara pažvelgė į seserį.

Mereditė linktelėjo ir per petį persimetė ilgus į uodegą surištus plaukus.

– Nebent reikės tik truputį pataisyti liemenį. Juk puikiai pritaikiau sukneles manekenėms, kaip manai?

Ji net neabejojo. Mereditei puikiai tiko dizainerės asistentės pareigos. Kara nusišypsojo.

– Bijai, kad tave atleisiu už tai, kad suplėšei Auroros rankovę?

– Ne. Labiau bijau, kad sužinosi apie mano darbelius, apie kuriuos dar nenutuoki.

Įžūliai ir paslaptingai nusišypsojusi Mereditė ištiesė Karai paskutinį smeigtuką ir patylomis paniūniavo melodiją, kažką spausdindama telefone.

– Juk žinai, kad nekenčiu šitos dainos, – sumurmėjo Kara su smeigtuku burnoje.

– Todėl ir niūniuoju. Jei mažosios sesutės negali net paerzinti, tai kam jos dar reikalingos?

– Pavyzdžiui, tam, kad sukviestų visas merginas ten, kur reikia. Turime tik tris dienas iki parodos pradžios, o dar nė karto nepavaikščiojome podiumu.  – Nuo tokio vėlavimo net gniaužė plaučius. Dieve brangus… Dingęs krepšys, suplėšytos suknelės ir kambarys su sugedusiu oro kondicionieriumi. Ir tai tik pirmoji diena Žaviajame paplūdimyje.  – Kodėl leidausi įkalbama tokiai avantiūrai?

Kara net neįsivaizdavo, kaip jos vardas atsirado tokio renginio sąrašuose. Taip, saujelė Hjustono nuotakų su jos suknelėmis nužingsniavo iki altoriaus per tuos aštuoniolika mėnesių, kol ji sukasi šiame versle. Ir taip, visos jos atsirado blizgių aukštuomenės žurnalų puslapiuose. Taip, Hjustone visi buvo girdėję Čandlerių ir Harisų pavardes. Vis dėlto Žavusis paplūdimys nuo Hjustono tikrai toli.

– Nes tu žinai, kad aš nuostabi. Baik nervintis. Planus galima pakeisti.

– Sukneles galima pakeisti. Planai iškalti akmenyje. Ir pragare numatyta vieta tiems, kurie jaukia manuosius.