Cat Schield
Išlošta naktis
Pirmas skyrius
Įvairiaspalvės kazino šviesos merkė akį Sebastianui Keisui, taip ir viliodamos užeiti ir išmėginti laimę. Į tarškančių elektroninių lošimo automatų skimbtelėjimus ir pyptelėjimus, pranešančius apie laimėtas ir prarastas sumas, jis nekreipė dėmesio. Lošimas jam nepatiko. Sebastianas tikėjo ne sėkme, o sunkiu darbu ir atkaklumu.
Sebastianui nespėjus jų apeiti, moteris jį pastebėjo.
– Štai, šis jaunuolis tikriausiai galės mums padėti. – Ryškiai raudonu lūpdažiu padažytos lūpos prasiskyrė geraširdiškai šypsenai. – Sveiki… – Ji įdėmiai nužvelgė Sebastiano krūtinę, ant kurios turėjo būti kortelė su vardu. – Jaunuoli. Mums be galo patinka jūsų viešbutis, bet jis labai painus. Gal galėtumėte nurodyti kelią į bufetą?
Moteris jį klaidingai palaikė viešbučio darbuotoju. Nieko nuostabaus. Jis veikiausiai vienintelis kazino nedirbantis žmogus su dalykiniu kostiumu.
– Jeigu pasuktumėte į dešinę, iš karto pamatytumėte bufetą, – rodydamas jiems reikiama kryptimi paaiškino Sebastianas.
– Sakiau tau. – Moteris metė į vyrą pasipūtėlišką žvilgsnį, neteisėtai prisiimdama nuopelnus. – Ačiū.
Sebastianas linktelėjo ir nuėjo link lifto, kuris turėjo žaibo greitumu užkelti jį į penkioliktame aukšte esančius apartamentus. Verčiau jau Misė būtų ten. Kol jis dalyvavo telefoniniame pasitarime su savo teisininkais dėl
Širdį graužė nerimas. Misės balso pašte jis paliko tris žinutes, nusiuntė jai keturis ar penkis elektroninius laiškus. Tačiau jokio atsakymo negavo. Stropesnės ir patikimesnės padėjėjos nė su žiburiu nerastum. Gal reikėtų pradėti jaudintis, kad Misė pateko į bėdą?
Triukšmingas, judrus ir chaotiškas Las Vegasas viliojo turistus išpūstais nuotykių pažadais, bet išspjaudavo su miglotais prisiminimais ir tuščiomis kišenėmis. Ar ir Misė tapo tokios reklamos auka? Užaugusi mažame vakarinės Teksaso dalies miestelyje ji veikiausiai nebuvo pasiruošusi panašiems pavojams. Gal kur nors lošimų automatų labirinte jau švaisto mėnesinę algą? O gal išėjo iš viešbučio ir ją kas nors užkalbino?
Dešinėje, prie lošimo kauliukais stalo, pasigirdo džiaugsmingi aplodismentai ir šūksmai. Jeigu jo sumanusis
Netikėdamas savo akimis Sebastianas stebeilijo į glaustą tekstą. Misė išeina iš darbo? Neįmanoma.
Vyriausioji padėjėja pas jį dirbo jau ketverius metus. Jie buvo komanda. Jeigu ji būtų jautusis nelaiminga, jis būtų tai žinojęs.