Читать онлайн «Nepatogus romanas»

CATHERINE MANN

Nepatogus romanas

Prologas

Šiaurės Karolinos karinio paruošimo mokykla

Prieš 17 metų

Jie nuskuto jam galvą ir nusiuntė į internatinę mokyklą. Ar galėjo gyvenimas būti šlykštesnis? Ko gero… Kadangi jam tebuvo penkiolika, gyvendamas sistemos rėmuose jis dar turėjo laiko tai išsiaiškinti.

Kol lūkuriavo barakų koridoriuje, Trojus Donavanas peržvelgė kambarį ieškodamas savo lovos. Pusėje iš tuzino dviaukščių lovų gulėjo vaikinai plikai skustomis galvomis, lygiai kaip ir jis – dar viena jo brangaus tėvelio pergalė, siekiant atsikratyti ilgų sūnaus plaukų. Dieve apsaugok tą, kuris išdrįs padaryti gėdą galingajam daktarui Donavanui. Nors tai, kad įžymiojo daktaro sūnus buvo pagautas įsilaužęs į gynybos departamento kompiuterių sistemą, pakėlė viešą pažeminimą į visai naują lygį.

Dabar jis buvo išsiųstas į šį kalėjimą Šiaurės Karolinos kalvose, apgaulingai vadinamą internatine karinio paruošimo mokykla, nes toks buvo susitarimas su teisėju gimtojoje Virdžinijoje. Teisėju, kurį papirko tėvas. Trojus stipriai sugniaužė kumštį, vos atsispirdamas norui išmušti ranka stiklą ir įkvėpti gryno oro.

Velniai rautų, jis didžiavosi tuo, ką padarė. Nenorėjo, kad tai būtų užglaistyta, o jis pats slepiamas kaip gėdinga paslaptis. Jei Trojui būtų leista pačiam nuspręsti, jis sutiktų keliauti į koloniją ar netgi kalėjimą. Tik dėl mamos priėmė būtent tokį teisėjo pasiūlymą – jis turėjo pabaigti vidurinę mokyklą šioje nykioje vietoje, ir jei gaus gerus pažymius ir neįklimps į jokią bėdą iki sukaks dvidešimt vieni, galės susigrąžinti savo senąjį gyvenimą.

Jam tereikėjo ištverti kelis metus šioje vietoje neišsikrausčius iš proto. Gultas po gulto, vaikinukas priėjo paskutinę eilę, kur ant lovos kojūgalio pamatė lentelę su užrašu Donavanas, T. E.

Koja su nublizgintu batu tingiai nuslinko nuo viršutinio gulto.

– Ar tik ne garsusis programišius Robinas Hudas? – pasigirdo sarkastiškas balsas.  – Sveikas atvykęs į pragarą.

Puiku.

– Ačiū, ir nevadink manęs taip.

Trojus nekentė visų tų programišiaus Robino Hudo antraščių, kurios pasirodė spaudoje šiai istorijai iškilus į viešumą. Tai pavertė jį vaikų pasakos herojumi, kas greičiausiai buvo nulemta tėvo, norint pavaizduoti, kaip jo paauglys sūnus atskleidė vyriausybės dangstomas korupcijos detales.

– O kas bus, jei vadinsiu? – paklausė šmaikštuolis viršutinėje lovoje su lentele Hjugas, K. T. – Tu pavogsi mano tapatybę ir įsilauši į mano sąskaitą, kompiuterių berniuk?

Trojus pasistiebė norėdamas žvilgtelėti į viršutinį gultą ir įsitikinti, kad virš jo gulintis vaikinas nėra pats šėtonas. Jei taip, tuomet velnias nešiojo akinius ir skaitė Wall Street žurnalą.

– Matau, kad nenutuoki, kas aš toks, – versdamas puslapį Hjugas išlindo iš už žurnalo.  – Nevykėlis.

Nevykėlis?