Читать онлайн «Rubės flirto klubas»

Kelly Hunter

Rubės flirto klubas

Pirmas skyrius

Kalėdos – tai besaikė komercija ir prekyba. Kalėdos – tai susitikimas su šeima, kuris kartais virsta farsu.

O jei dar pridėsite plačiai atvertą piniginę ir neoninėse šviesose skendintį miestą, tai Honkonge praleistos Kalėdos atmintyje išliks amžinai. Rubė Magvair, mergina, gimusi gyventi prabangoje ir jau daugiau nei šešerius metus apsistojusi Honkonge, tai žinojo ne iš nuogirdų. Tai reiškia, kad ji net miegodama turi organizuoti pačias nuostabiausias Kalėdas vieno iš žymiausių Honkongo investuotojų vaikams.

Išvyka į Honkongo Disneilendą arba į Jūros parką. Holografinis Kalėdų medis arba net trys. Tiek daug dovanų, kad vaikai nė nežinotų, ką su jomis daryti, beprotiškas kalėdinių žibintų ir netikrų žiemos stebuklų derinys, o jei dar į puotą atvyktų Kalėdų Senelis, tuomet, galbūt, ir jų žavus, gražus, nepaprastai svarbus tėvas pasirodytų ir juos pradžiugintų dalyvaudamas šventėje.

Tik reikalas tas, kad visi Vesto vaikai dabar jau suaugę ir, sprendžiant iš informacijos, kurią pateikė asmeninis Raselo Vesto sekretorius, nuotrupų, nepanašu, kad vyresnysis Raselo sūnus dalyvaus, pirmagimė duktė sveiksta po sunkių sužeidimų, kita duktė – geniali atsiskyrėlė, o ketvirtas vaikas – dar vienas sūnus – yra arba kriminalinio pasaulio autoritetas, arba žavingas švaistūnas, arba Džeimsas Bondas.

Taigi nėra prasmės juos vežti į Disneilendą.

Rubė senovines marmurines Raselo Vesto mansardos menes išpuošė įvairiausiais kvailiausiais aukščiausios klasės daiktais, kokius tik sugebėjo rasti. Tikromis baltomis orchidėjomis – tikromis. Šilkinėmis puansetijomis. Smailėjančiomis baltomis žvakėmis, kurias taip ir knieti uždegti, o į dengtą stiklinį baseiną prileido dar daugiau storų auksinių žuvelių.

Baseinas buvo po laiptais, ėjo išilgai atrijaus sienos, galiausiai pasiekė nedidelę terasą ant stogo viršaus – čia viešpatavo paukščiai giesmininkai. Visam šiam paveikslui tetrūko bambukinio narvo su naminiu svirpliuku. Jei Australijoje gimęs Raselas Vestas laikytų naminį svirplį, tai būtų tikrų tikriausia kultūrinė asimiliacija.

Jau gruodžio dvidešimt antroji, rytoj atvyks trys jaunesnieji Vesto vaikai. Jie ras nepriekaištingai sutvarkytus kambarius, keisčiausiose vietose išdėliotus šventinius akcentus ir, jei tik panorės papietauti, viename iš pagrindinių Honkongo restoranų jiems yra rezervuotos vietos.

Juk Rubė ne namų šeimininkė ar virėja, nors kartais, eidama dabartines pareigas, nuklysta ir į šią teritoriją. Ji pati norėtų manyti, kad yra atstovė ryšiams su visuomene – ši darbo vieta specialiai jai buvo sukurta daugiausia iš gailesčio, tačiau ji kiek įmanydama stengėsi būti naudinga, ir jai buvo labai malonu, kai Raselas pasakė, jog jos paslaugos yra labai vertingos.

Ji rašė Raselui kalbas labdaros vakarėliams, glaustai jį informuodavo apie pasikeitimus Honkongo elito padangėje ir, iš esmės, viską darė taip, kad jis, sukdamasis socialinėje plotmėje, patirtų kuo mažiau streso, o pats bendravimas būtų kuo naudingesnis.

Vienas iš paskutiniųjų iššūkių Rubei buvo bendrovės darbuotojų vaikams nupirkti dovanas – tai ji darė su nepaprastu malonumu. Be to, dabar Raselas turi pačią naujausią savo darbuotojų sutuoktinių ir vaikų vardų, gimimo datų ir pomėgių duomenų bazę. Rubė net parengė tokią pat Raselo pagrindinių verslo partnerių žmonų ir vaikų duomenų bazę. Tik neaišku, ar jis pasinaudos šia informacija.